jec, kokios šitos mergaitės fainos, ir taip per širdį eina, kai žinai, kad jos neturi namų, tėvų - viso to, ką turim mes. Ir geriausias jausmas aplanko tada, kai su jaipradūksti porą valandų, tada pavargęs eini atsigerti arbatos, o maža mergytė atbėga ir iš nugaros tave apkabina ;/ ir visiškai pom man, kad šitose fotkėse išėjus aš iš savęs, svarbu, kad su tais mažai angelėliais, kurios iškart pamilau.
